Šiame straipsnyje apžvelgsime tradicinio kietojo disko (HDD) bei puslaidininkio disko (SSD) privalumus ir trūkumus, kad galėtumėte lengviau apsispręsti, kuris labiau tenkina jūsų poreikius.
Jeigu naudojate stacionarų kompiuterį, galite naudoti abiejų rūšių diskus vienu metu. Jei nuspręsite taip ir daryti, šis straipsnis jums padės identifikuoti geriausius būdus naudoti šiuos diskus, kad maksimizuotumėte jų našumą.
Kas yra tradicinis kietasis diskas (HDD)?
Jeigu turite stacionarų kompiuterį, tikėtina, kad jis naudoja tradicinį kietąjį diską, kuriame yra talpinama jūsų operacinė sistema kartu su visomis aplikacijomis, kurias jūs įdiegiate, failais bei aplankais.
Tradicinis kietasis diskas turi apskritą diską, vadinamą plokštele, kuriame yra talpinami jūsų duomenys. Šis diskas sukasi, o tai jam leidžia skaityti arba rašyti duomenis. Kuo greičiau sukasi plokštelė, tuo greičiau dirba kietasis diskas, o tai gali turėti įtakos jūsų operacinės sistemos, aplikacijų užkrovimo ir atidarymo greičiui.
Senesni kietieji diskai naudoja IDE lizdą, kad pasiektų kompiuterio pagrindinę plokštę, tačiau dauguma naujų kietųjų diskų naudoja SATA ryšį. Naujausią SATA versiją, SATA III, galima rasti moderniose pagrindinėse plokštėse. Ši versija suteikia greičiausius įmanomus duomenų perdavimus kietajame diske.
Kas yra puslaidininkis diskas (SSD)?
Puslaidininkis diskas (SSD) yra naujesnė talpyklos technologija, tačiau ir ji nėra tokia jau nauja. Jeigu turite naują nešiojamą kompiuterį, tikėtina, kad jis naudoja SSD.
Priešingai nei tradicinis kietasis diskas, SSD neturi judančių dalių. Vietoje to, jis naudoja NAND Flash atmintį. Kuo daugiau NAND atminties mikroschemų turi SSD, tuo daugiau talpos jis turi. Naujausios technologijos leidžia puslaidininkiams diskams turėti kur kas daugiau NAND mikroschemų nei anksčiau, todėl SSD talpa gali būti panaši į HDD.
Dauguma SSD turi SATA III lizdus, o tai reiškia, kad jie gali būti lengvai įmontuojami HDD vietoje. Vis dėlto maksimalus SATA III duomenų pralaidumas yra 600 MB/s. Nors toks greitis yra normalus kietajam diskui, SDD pajėgia pasiekti kur kas didesnius greičius. Vadinasi, jeigu jūsų SSD naudoja SATA III ryšį, disko našumą apriboja SATA ryšys. Kad to išvengti, galite įsigyti SSD su PCIe ryšiu. Šie diskai įsistato į pagrindinės plokštės PCIe juostą ir suteikia kur kas didesnius greičius. Vis dėlto, jeigu jūsų pagrindinė plokštė yra mažesnė arba naudojate PCIe juostą kitiems prietaisams, pavyzdžiui, vaizdo ar garso plokštėms, tuomet geriau nestatyti SSD į PCIe juostą.
Dar vienas vis dažniau pasitaikantis ryšys SSD diskuose yra M.2. Jeigu jūsų nešiojamas kompiuteris naudoja SSD, tikėtina, kad jis naudoja M.2 ryšį. Dauguma modernių stacionarių kompiuterių taip pat turi pagrindinę plokštę su M.2 lizdu. SSD su M.2 dažniausiai yra mažesni už kitus SSD, o tai reiškia, kad jie gali būti nesunkiai įmontuojami, nepažeidžiant kitų komponentų.
SSD ir HDD kainų palyginimas
Renkantis tarp SSD ir HDD, pirmasis skirtumas, kurį pastebėsite, yra kaina. SSD įprastai yra brangesni negu tradiciniai kietieji diskai.
Vis dėlto verta paminėti, kad kai kurie SSD yra brangesni už kitus. Senesni SATA III SSD yra pigesni negu M.2 ar PCIe SSD ir kadangi SATA technologija jau yra pakankamai sena, kai kurie SATA III SSD nėra labai brangesni už tradicinį kietąjį diską.
Jeigu norite kuo daugiau talpos už kuo mažesnę kainą, HDD yra geriausias pasirinkimas. HDD gamybos procesas yra gana pigus, todėl jie yra pigesni. Galite įsigyti labai didelės talpos HDD už labai žemą kainą, tačiau jeigu jūs ten žadate laikyti svarbius duomenis, geriau prieš perkant pasiskaityti vartotojų atsiliepimus.
SSD ir HDD talpos palyginimas
Kalbant abstrakčiai, jeigu norite daug talpos, HDD yra geriausias pasirinkimas.
HDD talpa svyruoja nuo 40 GB iki 12 TB, o kai kurios įmonės naudoja netgi dar didesnius diskus. Šiuo metu 2 TB kietąjį diską galite įsigyti už prieinamą kainą. HDD, kurių talpa yra nuo 8 TB iki 12 TB, dažniausiai yra naudojami serveriams ir NAS prietaisams, kuriems reikia daug vietos atsarginėms kopijoms.
Rekomenduotina naudoti kelis mažesnius kietuosius diskus vietoj vieno didelio, kadangi nustojus veikti vienam diskui, galite prarasti visus savo duomenis, o jeigu juos laikote keliuose diskuose, vienam diskui sugedus, visko neprarasite.
Taigi, trumpai tariant, HDD puikiai tinka daugybės didelių failų talpinimui, pavyzdžiui, nuotraukoms, vaizdo įrašams ir žaidimams.
Praeityje SSD neturėjo tokios didelės talpos, bet technologinės pažangos dėka, dabar galima įsigyti SSD su keliais terabaitais atminties. Vis dėlto tokios talpos SSD brangiai kainuoja.
Jeigu galite sau leisti, patartina įsigyti mažesnį SSD, su 160-256 GB atminties ir ten laikyti tokias programas kaip operacinę sistemą, kuriai labai praverčia spartus SSD greitis, o kitiems failams, kuriems greitis nėra toks svarbus, naudoti HDD.
SSD ir HDD greičio palyginimas
Lyginant SSD ir HDD greitį, pasimato aiškus skirtumas. Puslaidininkiai diskai visada buvo greitesni už tradicinius kietuosius diskus, tačiau nuolat tobulėjant SSD technologijai, skirtumas dabar yra dar aiškesnis.
Pirmiausia apžvelkime HDD greičius. Kadangi šio tipo diskai naudoja besisukančią plokštelę, disko greitis labai priklauso nuo apsisukimų per minutę dažnio. Kuo daugiau apsisukimų per minutę, tuo greitesnis disko našumas. Dauguma pigesnių kietųjų diskų turi 5400 apsisukimų per minutę. Tai yra lėčiausias modernių kietųjų diskų greitis. Patartina įsigyti diską, kuris gali pasiekti 7200 apsisukimų per minutę. Galite įsigyti ir 10000 ar net daugiau apsisukimų per minutę pasiekiančius diskus, tačiau jie yra retesni ir brangesni.
SSD ir HDD skaitymo bei rašymo greičiai yra matuojami MB/s. Skaitymo greitis parodo, kaip greitai diskas gali perskaityti duomenis, o rašymo greitis parodo, kaip greitai duomenys yra perrašomi į diską.
Yra ir kiti faktoriai, lemiantys HDD greičius, pavyzdžiui, talpa, tačiau dažniausiai SATA III kietasis diskas su 5400 apsisukimų per minutę pasiekia apie 100 MB/s greitį, o su 7200 apsisukimų per minutę jis pasiekia apie 150 MB/s.
Kadangi SSD neturi judančių dalių, jų greitis nėra priklausomas nuo apsisukimų per minutę skaičiaus, bet nuo technologijos ir duomenų ryšio.
SSD su SATA III ryšiu turėtų pasiekti apie 550 MB/s skaitymo ir 520 MB/s rašymo greičius. Kai kurie SSD gali būti ir greitesni, tačiau didžiausias greitis bus 600 MB/s. Taigi, net ir su SATA III ryšiu, kuris apriboja SSD greičio galimybes, jūs gaunate apie keturis kartus didesnius greičius, lyginant su tradiciniais kietaisiais diskais.
Jeigu naudojate SSD su geriau optimizuotais ryšiais, skirtumas tampa kur kas didesnis. Vidutiniai PCIe/M.2 SSD greičiai svyruoja nuo 1.2 GB/s iki apytiksliai 1.4 GB/s, o jeigu naudojate brangesnius, galite tikėtis net 2.2 GB/s.
Taigi, lyginant SSD ir HDD greičius, SSD yra aiškus nugalėtojas.
SSD ir HDD kiti apsvarstymai
Egzistuoja ir kiti faktoriai, kuriuos turėtumėte apsvarstyti, prieš perkant SSD ar HDD. Pavyzdžiui, kadangi SSD neturi judančių dalių, jie yra labiau tvirtesni, todėl SSD yra geresnis pasirinkimas nešiojamiems kompiuteriams ir kitiems mobiliems prietaisams.
SSD taip pat gali sunaudoti mažiau energijos negu HDD, o tai reiškia, kad nešiojami kompiuteriai su SSD pasižymės ilgesne baterijos tarnavimo trukme, tačiau tai priklauso nuo SSD rūšies.
Taigi, kuris pasirinkimas labiau tenkina jūsų poreikius? Nors SSD yra greitesni, tvirtesni ir labiau taupo energiją, HDD pasižymi prieinamesne kaina, ypač, kai reikia didelės talpos.